Įspūdžiai iš Kanuose vykusios nekilnojamo turto parodos MIPIM 2013
Įspūdžiais iš didžiausios nekilnojamojo turto parodos MIPIM 2013, vykusios Kanuose, Prancūzijoje dalinasi LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.
Didžiausia nekilnojamo turto paroda MIPIM 2013 Kanuose, Prancūzijoje šiais metais nepamatuoto optimizmo nepridėjo. Ekonomistai skaičiuoja, kad atsigavimo kreivės iki prieškrizinių aukštumų turėtų pradėti lipti kitais metais, - pirmiausia vedamos JAV. Tačiau investuotojai atsargiai dairosi daugiausia savose ar kaimyninėse rinkose. Daugiau pasirinkimo turi tik nebijantys rizikos ir suprantantys Kinijos, Rusijos ar Turkijos rinkų ypatumus.
Atsigaunantį optimizmą NT rinkoje liudija ir vis augantis dalyvių skaičius didžiausioje NT parodoje. Šiemet jis viršijo 20 tūkstančių. Daugiau atsigavimo nuotaikų justi iš tų investuotojų ir vystytojų, kurie niekada nebuvo nusitaikę į didžiausius sandorius. Tie, kurie ieško garantuotos grąžos ir didelių pelnų, labiausiai susidomėję stipriausių ekonomikų didžiausiais miestais – pirmiausia Londonu, Miunchenu, Berlynu.
Į provokacinį klausimą, kur investuotų laisvą milijoną dolerių, vienoje iš investicinių panelių beveik visi diskusijos dalyviai, daugiausia dirbantys investiciniams fondams ir bankams, rinkosi didžiuosius Europos miestus, dalis buvo linkę dalį pinigų patikėti JAV rinkai. Tai atspindi ir bendras investuotojų nuotaikas – rizikuoti norinčių ne tiek ir daug.
“Neįtikinsi jokio investuotojo eiti ten, kur nėra ilgalaikio skolinimo”, - komentuoja Timas Normanas, Europa Capital Partner LLP vykdantysis direktorius.
Tačiau ekonomistai nusiteikę kur kas optimistiškiau. Jurgenas Starkas, buvęs Europos centrinio banko valdybosnarys, įsitikinęs, kad NT rinka atsigaus kitais metais. Dar didesnis atsigavimas bus matyti 2015 m.
Oxfordo universiteto pateikiamoje ekonomikos apžvalgoje rašoma, kad didesnis atsigavimas prasidės jau netrukus. O greičiausiai augantys miestai bus tie, kurie geba pasiimti naudos iš augančios ir atsigaunančios pasaulio ekonomikos, mažai priklausantys nuo vidaus paklausos. Vakarų Europoje labiausiai seksis Londonui, Stokholmui ir Miunchenui, kurių kiekvienas turi puikius eksporto rodiklius, tiek prekių, tiek paslaugų sektoriuose.
Tačiau verslininkai atsargumo nepraradę ir toliau sau pažįstamų rinkų dauguma nelinkę dairytis. Dalis jų labai pozityviai nusiteikę dėl JAV rinkos, drąsesnis dairosi į Rusiją ar Kiniją, dar treti tvirtina, kad rizikos galima rasti ir Europoje, ypač Pietų šalyse.
Daug dėmesio Rusijai ir Turkijai
Europos mažmeniniame sektoriuje svarbiausi augimo varikliai bus Rytuose - Turkija ir Rusija. Tai didžiausios rinkos vidutinės trukmės laikotarpiu. Turkija svarbi dėl savo ekonomikos rodiklių, augančios demografijos ir vis dar sparčios urbanizacijos – per artimiausią dešimtmetį čia planuojama pastatyti per 6,5 mln. naujų būstų.
Tuo tarpu dvidešimt metų nuo gyventojų mažėjimo kentėjusi Rusija šiandien gyventojų skaičių augina didžiuosiuose miestuose, todėl mažmeninės prekybos rinka gali būti viena gyvybingiausių Europoje, tvirtina specialistai.
Patogus gyventi miestas turi būti multifunkcinis
Kalbėdami apie miestų ir projektų sėkmę tiek investuotojai, tiek miestų šeimininkai pabrėžia du dalykus: multifunkciškumas ir demografiniai rodikliai. Daugiafunciškumą- pirmiausia kaip bet kurio projekto gyvybingumo laidą. Šalia biurų pastatų reikalingi restoranai, parduotuvės, gyvenamieji namai, darželiai, kad kvartalas „nemirtų” bet kuriuo paros metu. O gyvybė garantuoja pajamas ir rajono patrauklumą.
Dar viena naujovė, apie kurią buvo kalbama Kanuose- besikeičianti “susitikimo vietos” koncepcija. Tai nebėra tik restoranai ar kavinės, viešbučių konferencijų salės. Kai kurie miestai, tarp jų ir Oslas, plėsdami viešąsias erdves kuria bibliotekas, kur lankytojams prieinami susitikimų kambariai, kavinės, ar tiesiog bendravimo erdvės su atskiromis paslaugomis.
Multifunkciškumą Norvegijos sostinėje gerai įprasmina ir Operos ir baleto teatras, nuo kurio stogo įrengtos slidinėjimo trasos.
“Visi nori gyventi gerai suplanuotame mieste, ypač, jeigu nuo Operos stogo galima slidinėti”, - juokavo Oslo meras Stianas Bergeris Roslandas, kurio miestas kasmet auga po maždaug 15 tūkstančių gyventojų.
„Į miestą grįžta šeimos. Priešingai negu galvota anksčiau, žmonės nenori gyventi užmiestyje. Grįžta ten, kur yra gerai suplanuotas gyvenimas“, - apie multifunkciškumo būtinybę parodoje kalbėjo S.Roslandas.
Kad multifunkciškumas - vienas svarbiausių sėkmingos miesto plėtros faktorių, sutiko ir vienas Hagos miesto vadovų.
Daugiafunkciškumas, kuomet šalia biurų veiktų ir viešas gyvenimas bei būtų privačios erdvės, geras susisiekimas – kuomet pervažiavimas iš vienos vietos į kitą nebūtų „pusės dienos žygis“, gyventojų skaičiaus augimas, būtinybė pritraukti talentus ir investicijas bei gebėjimas išsaugoti miesto istorinį paveldą ir naujas statybas, - vardijo Leonardas H. Kokas, Hagos miesto plėtros ir ekonomikos departamento vadovas.
Sausakimšą klausytojų salę surinkęs Londono meras Borisas Johnsonas įsitikinęs, kad ne vyriausybės, o atskiri miestai – naujieji ekonomikos varikliai. D. Britanijos sostinėje per artimiausius porą metų turėtų atsirasti vietos Venecija – Karališkoje Viktorijos prieplaukoje dvidešimties hektarų teritorija turėtų pavirsti multifunkciniu kvartalu.
„Yra pakankamai potencialo, kad ji taptų viena populiariausių vietų (...) Tai Londono akvatorijai suteiktų antrą kvėpavimą, prikeltų ją naujam gyvenimui“ – kalbėjo B. Johnsonas.
„Karališkoji Viktorijos prieplauka“ yra viena iš trijų prieplaukų rytų Londone. Prieplaukų atnaujinimo projektai yra dalis mero vykdomos sostinėje jaučiamo būsto stygiaus mažinimo programos. Planuojama, kad naujasis rajonas su sostine bus sujungtas naujais viadukais ir keltuvais.
Naujasis kvartalas Rytų Londone atsiras dviejų šimtų hektarų teritorijoje, kuri buvo išvalyta ir sutvarkyta statant Olimpinėms žaidynėms skirtą stadioną ir būstus, reikalingus dalyvių apgyvendinimui. Londono Venecijos darbai turėtų prasidėti jau šią vasarą.
Lietuva prisistatė po kelių metų pertraukos
Lietuva po kelių metų pertraukos šiemet prisistatė su Vilniaus, Klaipėdos ir Druskininkų savivaldybėmis. Savo projektus atvežė ir kelios įmonės. Tai buvo pirmas sugrįžimas į parodą po kelių metų pertraukos. Daugiausia projektų investuotojams siūlė Vilnius: tramvajus, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė miesto centre, Architektūros parkas, nuosavos oro linijos, pirmasis mieste tramvajus, didžiulis kultūros centras ir stadionas. Uostamiestis nori pritraukti investicijas plaukimo baseino statyboms, Pilies komplekso atnaujinimui, Druskininkai – sanatorijų ir buvusios ligoninės rekonstrukcijoms.
Galimybę dalyvavauti parodoje suteikė įgyvendinamas projektas "Lietuvos statybų technologinės platformos (LSTP) stiprinimas bei statybos sektoriaus mokslo tyrimų krypčių optimizavimas" pagal Lietuvos 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto "Tyrėjų gebėjimų stiprinimas" priemonę "MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas". Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Straipsnis spausdintas žurnale “Statyba ir achitektūra”, 2013 m. balandis.